- lėlininkas
- lė̃lininkas, lė̃lininkė dkt.
.
.
lėlininkas — lėliniñkas, ė smob. (2) BŽ221, lė̃lininkas (1) K 1. N, K kas prekiauja lėlėmis. 2. lėlių teatro aktorius, direktorius: Viena pagarbioji matrona pareiškė lėlininkui, kad rytoj ji čia atvesianti dvi dukteris rš. Aktorius lėlininkas pagriebia po… … Dictionary of the Lithuanian Language